BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laiskas draugui

Tai ne iprastas laiskas. Cia nerasi kas pastraipa pasikartojanciu, siauba varanciu klausimu: O kaip Tu? Ka apie tai manai? Ir aktualiju pasakojimo, cia taip pat nerasi. Tai tiesiog diena. Dabar jau stipriai kitokia, nei Taviske, gal tuo ir patraukli. Viskas vyks naturaliai. Siuntejas su gaveju patys pajus ka jie norejo, galejo ar turejo pasakyti. Gal nutyles.

Brangusis Drauge,

siandien ta diena, kai dziaugiuosi nakvojusi namuose. Sveikinu Miega. Megaujuosi karstais ir apgaulingais pirmosios pavasarines saules spinduliais. Diena, kai myliu mama. Kai vertinu neitiketinu budu rasta anglu kalbos mokytoja (taip, prisimenu, Tu zinojai, kad mums pavyks). Diena, kai selmiskai prisimerkiu, vos tik draugai sugrizta i mano mintis. Tai laikas, kuriame esi ir Tu.

Jauciu, kad man reikia skubeti, kol neisnyko tas gerumo jausmas. As juk zinau, tai kas brangiausia- daznai buna trapiausia. O taip noriu tuo pasidalinti!

Sia pastraipa norejau isrekti. Jau maciau save sakancia ‘Ei! Pasiilgau!’, arba besizavincia Tavo drasa ir riztingumu; pasakojancia, kaip mane gelbeja prisiminimas Tavo pozityvo tada, kai iplaukia niurus debesys. Maciau save aprasancia vaizdinius. Juose, Tu, iskauses mano monologo gyvenimo tema, niekuomet nepasimeti. Iki skausmo pazistamu, isakmiu, itaigiu balsu tari kazka panasaus i: ‘O dabar susikaupk ir atidziai paziurek, ar tai apie ka kalbi tikrai yra problema? Ar nesijauti naivi leisdama sau taip galvoti? Viskas taip paprasta, nes tai, apie ka kalbi, tiesiog neleidzia liudeti- issklaido gyvenimiska ziovuli!’ Taigi, visa tai ir kruvas panasiu minciu buciau isrekus. Bet tuomet prisiminiau Tavo santuruma, taciau toptelejo, kad Tu- tai ne as, ir todel leidau sau parasyti tai, ka parasiau.

Negaliu neprisiminti. Tau isvaziuojant pusiau rimtai pasakiau, kad nerasysiu Tau laisko, o siandien atvirkstine mintis isvydo dienos sviesa. Gal but man per mazai Tave tik prisiminti, o gal suvokiau, kad atstumas nera ta salyga, kuriai butina paklusti, arba neimanoma apeiti.

Si ryta pabudusi neatsiminiau ka sapnavau. Gan keista, nes paskutiniu metu sapuoju vien kosmarus, kuriuos prisiminti- juoku darbas. Ir stai jau antras rytas, kai abejoju ar isviso sapnavau kosmara. Pamenu, kai likus mazdaug svaitei iki simtadienio, sapnavau sapna apie egzus. Tada supratau, kad matyt atejo tas laikas, kai tipinis dvyliktokas pradeda nerymauti.

Vos pabudud zvilgsnis uzstrigo ties aiskia pazistamos knygos virselio. Nusisypsojau, nusistebejusi situacijos kurioziskumu. Tai ‘Pusbrolis Ponsas’, mano megstamiausia knyga, Balzako, kurios jau kelis menesius ieskojau namuose- savo keturiose knygu lentynose! Knyga stovejo nei kiek nesislepdama ten, kur kadaise ja ir palikau. Matyt tiesiog atejo laikas ja rasti. ‘Jis visada ateina’- Tu man sakei. Islipusi ja paemiau. Neilgai stebejausi. Mintys ir veiksmai pradejo koncentruotis i darbus: tvarkymasi, ruosimasi, skubejima pas anglu mokytoja, bendravima su mamyte. Dziaugiuosi, kad stai ir vel 4-iu dienu iseigines. Praejo tik viena, beveik pusantros, tad dar sis tas liko.

Kazkuriuo metu, galbut kai mama mane veze pas Rasa, paskiau, kad butu puiku, jei Tu kuri savaitgali atlektum i svecius. Si netiketa mintis ir tapo sio laisko atsiradimo pamatine dalimi.

Kai zyziau draugei, kad noriu veiklos, ji pasiule pazaisti stalo futbola Play’juje. Netryskau entuziazmu, nes nelabai gerai zaidziu (mieliau rinkciausi biliarda) - surizikavau. Kaip manai, ar as daznai rizikuoju? Musu draugija papilde Draugas, taip pat ne geriausias zaidejas. Dziaugiausi, kad einu ne viena tokia. Juk zinai, tuomet daug drasiau. Tiesa, gal but pries tai labiau norejau vakaro Pilaiteje, bet pilaitiskiai isleke i tranzo tusa. O dabar dziaugiuosi tuo, kas buvo, nes matau koks tai smagus tramplynas pasitaike.

Susitikus su draugais, valandele pasildzius sustirusias kojas ir rankas vynineje, jau keliaujant i Play’ju, paskambino mamyte. Pasake: ‘Tavo brolis praso manes leidimo vesti Zana’. Ta akimirka man, tokiu zodziu nesitikejusiai mergaitei, ivyko emociju proverzis! Suksniai nuskambejo per visa istustejusia gatve. Diena igavo dar tikresne spalva. Spiegiau, perpasakojau draugams ir glebesciavausi. Drauge iskarto primine, kad busiu pamerge ir savu laiku teta.

Ziurejau i kitapus gatves esancius namus. Naiviai tikejausi, vaizdavausi, kad uz ju yra pieva arba miskas. Patikejau, kad viskas pasaulyje yra taip grazu, ir tasgrozis atitinkamu metu dar labiau priarteja prie to, kuris pasauli taip pat mato grazu.

Rasau ir matau kokie dar svarus, sviesus yra mano akiniai, per kuriuos zvelgiu i gyvenima. Pamenu, Lauris man padave ne iki galo uzsukta energetini, su intensija, kad ji gerciau, ir as juo besimosikuodama aplaisciau viska aplink save. Gintas pasake, kad nieko tokio, kad man naivumas ganetinai iprastas. Paziurejau i ji nepasitenkinimo perkreiptu veidu ir pasakiau, kad man nepatinka tai, isai nenoriu buti naivi ir paprasiau, kad verciau man meluotu. Pradejome juoktis, nes nusprendeme, kad buciau ideali zmona, jei ir kitose situacijose prasyciau vyro man meluoti :D

Po trumpu nuklydimu griztu prie pagrindines pasakojimo temos. Atsidurus prie futbolo stalo pasiseke rasti ne egocentriska priesininka, mokejusi toleruoti, o gal nekreipti demesio i mano nemokejima. Buvo smagu. Ir man buvo gera. Vel pamaniau, kad sia diena tureciau pasidalinti su Tavimi.

Visa tai pasakojau, nes, na, laikesi jausmas, kad viskas puiku. O as taip nrejau Tau pasakyti, kad man viskas gerai, kad jau galiu ir moku buti viena ir kad tikiu ateitimi, kad ir kas nutiktu sia diena, kad manes taip stipriai neitakoja apinka kaip anksciau. Taip, Tu zinai tiesa, bet as po truputi, zingsnis po zingsnio ismokstu su tuo susitvarkyti.

Augu ir srtipreju. Matau, kad sios teigiamos emocijos buvo laiko ikveptos, laiske issiliejusios. Daugiau nieko ipatingo ir nenutiko. Pasidalinau tuo, ka turejau sia akimirka. Taciau kas sake, kad stebuklams reikia kazko ismoningo? Stebuklai slypi parastuose dalikuose, tereikia juos pastebeti.

(Jei uzrasai teksta, jis tampa tikrove. Todel reikia stengtis rasyti kuo daugiau svajoniu.)

Myliu Tave, mao geriausias, supratingiausias Drauge.

Bus idomu paziureti, kaip susiklostys musu gyvenimai po keleriu metu.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.